| Praneðimas spaudai
Vilniuje priimtame baigiamajame Iustitia et Pax Europos komitetø Konferencijos Generalinës asamblëjos dokumente apibendrintos áþvalgos apie Lietuvos ir kitø postkomunistiniø ðaliø laisvëjimo patirtá. 31 valstybës delegatai dalyvavo rugsëjo 17–19 surengtame seminare „Laisvës dovana. Permainø ir iððûkiø istorija“, skirtame nepriklausomybës atkûrimo dvideðimtmeèiui, po kurio tris dienas vyko asamblëjos posëdþiai.
„Suprantama, praeities randai tebëra matomi ðiandieninës Lietuvos visuomenës gyvenime. Teikia vilèiø pastangos atlyginti praeities neteisybes restitucijos bûdu, o tai yra akivaizdus ryþto pripaþinti neteisingumo aukas árodymas. Turi bûti tinkamai ávertinti sunkumai, susijæ su siekiu uþtikrinti, kad restitucija ið tiesø pasiektø labiausiai nukentëjusius. Visos ðios patirtys skatina mus susimàstyti apie laisvës prasmæ ir su ja susijusià atsakomybæ. Tikroji laisvë pasiekiama ne ið karto, o nuolatinio proceso dëka. Pavojus laisvei gali ágyti ávairiausias formas – tai karinës, politinës, socialinës, ekonominës, moralinës grësmës. Visoje Europoje turime bûti budrûs, idant ðios grësmës nesikësintø sugriauti laisvës“, – sakoma baigiamojoje deklaracijoje.
Tarptautinio seminaro svarstymø laukas apëmë penkias temas: 1) Baþnyèia ir dabarties visuomenë: sovietmeèio patirtys, dabarties lûkesèiai ir siekiai; 2) Partizanai ir ðiandienis suvokimas, tiesa ir teisingumas jø veikloje, 3) Politiniø represijø traumos ir visuomenës atsparumas, 4) Iðvaþiavimai ir iðveþimai, demografinë kaita, 5) (Ne)susitaikymas su praeitimi ir teisingumo problema pototalitarinëje visuomenëje. Jas pasirinkusioms sveèiø grupëms vadovavo þinomi Lietuvos mokslininkai ir specialistai Arûnas Streikus, Bernardas Gailius, Danutë Gailienë, Aurimas Švedas, Daiva Kristina Kuzmickaitë, Kæstutis Girnius, Nerijus Šepetys, Vygantas Malinauskas, Vida Bagdonavièienë. Áþanginá seminaro praneðimà skaièiusi dr. Irena Vaiðvilaitë pateikë plaèià bandymø ágyvendinti teisingumà ið totalitarinio reþimo iðsivadavusioje valstybëje apþvalgà bei ávardijo su tuos susijusius sunkumus, sudëtingà atminties gydymo kelià.
Susitikimuose liudijo sovietmeèio rezistentai arkiv. Sigitas Tamkevièius, kun. Robertas Grigas, ses. Nijolë Sadûnaitë, partizanai Petras Girdzijauskas, Antanas Seikalis, iðeivijos atstovai Kæstutis Girnius, Kazys Almenas. Apie ðios dienos aktualijas, susijusias su teisingumo atkûrimu, kalbëjo LR Seimo Pirmininko pavaduotojas Èeslovas Stankevièius ir Seimo narys Mantas Adomënas. Savo poþiûrá ir patirtá perteikë jaunimas, dalyvavæs misijoje á Sibirà, jaunieji mokslininkai. Seminaro dalyviai lankë skaudþius Lietuvos istorijos ávykius menanèias vietas: Genocido aukø muziejø, Naujosios Vilnios tremtiniø vagonà, Paneriø memorialiná muziejø, pogrindþio spaustuvæ bei Lietuvos Katalikø Baþnyèios Kronikos muziejø. Šeðtadienio vakarà simbolinëje prisiminimo valandëlëje padëta gëliø prie paminklo tremtiniams ir partizanams, ties 1991 m. Seimà juosusiomis barikadomis malda, kankliø melodija ir þvakelëmis pagerbti atidavusieji gyvybæ uþ Lietuvos laisvæ, èia kun. Robertas Šalaðevièius kalbëjo apie laisvës prasmæ. Treèiàjà seminaro dienà apskrito stalo diskusijoje Europos parlamento nariai prof. Vytautas Landsbergis ir Algirdas Saudargas, LR Seimo narys Egidijus Vareikis, Švedijos ambasadorë Ulrika Cronenberg-Mossberg, Prancûzijos ambasadoriaus patarëjas Philippe Seigneurin paþvelgë á Lietuvoje vykstanèius teigiamus poslinkius ir keistinus dalykus tiek ið vidaus, tiek ið iðorës.
Rugsëjo 19–21 d. Iustitia et Pax Europos komitetø atstovai tæsë darbà kasmetinëje Generalinëje asamblëjoje aptardami einamuosius klausimus ir diskutuodami ateinanèiø metø koordinuotø veiksmø dokumento „Þmogaus orumas ir þmogaus teisës“ projektà. Asamblëja prasidëjo ðv. Miðiomis Vilniaus arkikatedroje, kurias aukojo kardinolas Audrys Juozas Baèkis drauge su Iustitia et Pax Europos komitetø Konferencijai vadovaujanèiu arkiv. Gérardu Defois, vysk. Gintaru Gruðu ir kitais á forumà atvykusiais dvasininkais. Baigiamosiose asamblëjos pamaldose arkiv. G. Defois homilijoje klausë: „Kokià Europà kursime? Europa – tai ir kankiniø, ir nusidëjëliø þemë. Europos negali bûti be atleidimo ir susitaikymo. Atminties þaizdos tebëra neuþgydytos, ne tik èia, bet ávairiuose Europos kampeliuose. Labiau nei bet kada anksèiau susitaikymas tampa dràsos reikalaujanèiu þingsniu.“
Iustitia et Pax organizacijø tinklo kûrimàsi paskatino Šventojo Tëvo Paulius VI 1967 m. ákurta popieþiðkoji Iustitia et Pax taryba. Europos komitetø Konferencija pirmàjá susitikimà surengë Aachene 1971 m. Iustitia et Pax Lietuvos komitetas ákurtas 2007 m. Nacionaliniai komitetai yra ásteigti arba patvirtinti Katalikø Baþnyèios Vyskupø konferencijø. Šiuo metu Iustitia et Pax Europos komitetø Konferencijos sekretoriatas yra ásikûræs Paryþiuje.
Dël iðsamesnës informacijos praðome kreiptis: ses. Daiva Kristina Kuzmickaitë, Iustitia et Pax Lietuvos komiteto generalinë sekretorë Tel. +370 616 15723 El. p.: justitiaetpax@lcn.lt |